Lukas Kornelijus Vaičiakas. Nieko apie jaunimą be jaunimo, arba kaip jaunimas keičia Europą

Lukas Kornelijus Vaičiakas, buvęs Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas

Daugybė jaunų žmonių vis dažniau savęs nebepriskiria tik konkrečiai valstybei – jiems kur kas aktualesnės globalios, o ne tik Lietuvai būdingos problemos, kurių sprendimo drąsiai imasi. Vis dėlto tinkamų įrankių, kuriais jaunimas galėtų įgyvendinti norimus pokyčius, vis dar trūksta. Negana to, dažnas jaunas žmogus susiduria ir su skeptišku požiūriu į jo idėjas, kuris tik dar labiau demotyvuoja siekti pokyčio.

Apie dinamišką aplinką – tokią, kurioje visomis prasmėmis saugus jaustųsi kiekvienas, kalbėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jos iniciatyva pradėta Konferencija dėl Europos ateities.

Ši konferencija tapo platforma, kurioje skirtingų socialinių grupių atstovai gali reikšti savo idėjas, lūkesčius, transliuoti nepasitenkinimo šūksnius aukščiausiu lygiu. Buvo nuspręsta po konferencijos susistemintus pasiūlymus perduoti ES sprendimų priėmėjams. Atskira kėdė prie stalo buvo suteikta ir jaunimo atstovams.

Verta prisiminti, kad jauni žmonės ES sudaro 25 proc. gyventojų, tačiau tarp sprendimų priėmėjų proporcijos nė iš tolo neprilygsta anksčiau paminėtai statistikai. Dėl šios priežasties buvo pradėtas projektas „25 proc.“, kurio tikslas – surinkti jaunų žmonių nuomones ir jas pristatyti Konferencijoje dėl Europos ateities.

Tendencijos rodo, kad jaunų žmonių indelis laipsniškai imtas vertinti. 2022 m. paskelbus jaunimo metais tiek Lietuvoje, tiek ES, tikimasi, kad jauniems žmonėms skiriamas dėmesys dar labiau išaugs.

Vis dėlto dabar jaunų žmonių keliami klausimai ir transliuojami pasiūlymai ne visada girdimi, o ir pasitikėjimas jaunais žmonėmis nėra toks didelis. Teisės aktams nurodant, kad Europos Parlamento nariu gali tapti žmogus, sulaukęs 21-erių, Lietuvoje vis dar manoma, kad parlamentaro kėdę užimti ir tiesioginę įtaką sprendimų priėmimui daryti gali tik tas, kuris nėra jaunesnis negu 25-erių.

Tokia tendencija tęsiasi jau ne vienerius metus. Šią problemą tik dar labiau pagilino pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija. Ji kėlė didelius iššūkius ne tik sveikatos apsaugos sistemoms, tačiau ištisiems sektoriams ar socialinėms grupėms. Jaunimas – ne išimtis. Svarstoma, kad būtent jauni žmonės tapo tais, kuriems pandemija kirto skaudžiausiai.

Manoma, kad viena pandemijos išdavų yra ir pilietinės erdvės mažėjimo bei demokratijos krizė, kuri pasireiškia ir mažesniu ar nekokybišku jaunimo įtraukimu į sprendimų priėmimą. Politinis dalyvavimas ir visuomenės įtraukimas į jį yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių.

Didėjanti politinė poliarizacija, besikeičianti informacinė ekosistema, populiarėjantis nusivylimas atstovaujamąja politika ir demokratinėmis institucijomis ir kaip niekad tvirti autoritariniai globalios politikos žaidėjai – tai tik keli aspektai keliantys grėsmę pamatinei žmogaus teisei.

ES yra tokioje situacijoje, kada kiekvienas atstovaujamaja demokratija nusivylęs jaunas žmogus jai turi milžinišką reikšmę. Privalu kurti tokią Europą, kurioje savo vietą randa kiekvienas jaunas žmogus.

Vis dėlto iki pat dabar ES lygiu jaunimo įgalinimas išlieka dviprasmišku, sudėtingu ir daug dėmesio reikalaujančiu klausimu. Galime tik prisiminti, kada stagnacijos neapsikentusi ambicingoji Greta Thunberg pati ėmėsi iniciatyvos ir išėjo protestuoti į gatvę tam, kad ji tiesiog turėtų ateitį – turėtų planetą, kurioje galėtų gyventi. Ji kalba apie ypatingai svarbų ir jauniems žmonėms neįtikėtinai aktualų ir pažįstamą dalyką – aplinkosaugą.

Šis žodis jau tampa tam tikra kliše, tačiau akivaizdu, kad padarytas ne mažas pokytis – jauni žmonės nori pokyčių šioje srityje. Jie nori gyventi sveikesnėje planetoje. Tą rodo ir atlikto tyrimo duomenys.

Remiantis 2019 m. Europos Komisijos atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatais, 79 proc. ES piliečių̨ mano, kad klimato kaita yra rimta problema, o kone kas ketvirtas klimato kaitą įvardija kaip rimčiausią̨ pasaulio problemą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 3 iš 5 gyventojų pripažįsta ėmęsi veiksmų, kuriais kovoja su klimato kaita.

Vien ką reiškia tai, kad oro tarša kasmet ES sukelia kone 400 tūkst. priešlaikinių mirčių, o išskirtinai Lietuvoje – apie 3 tūkst. Ir visa tai dėl mūsų noro patogiai keliauti automobiliu ir deginti kietąjį kurą. Ar tai vis dar atrodo kaip vaikų žaidimas?

Ne veltui ES šūkis – „suvienijusi įvairovę“. Suvienijus kompetentingų politikų ir kitų specialistų patirtį su jaunimo idėjomis, kurios kartais gali atrodyti karštligiškos ar net pavojingos, galime sukurti vietą, kurioje kiekvienas jausis išgirstas, svarbus ir saugus.

Straipsnis skirtas Europiečių judėjimo (angl. European Movement Lithuania – EML), kartu su LR užsienio reikalų ministerija ir Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje organizuojamiems Metų Europiečių 2022 rinkimams. Iki vasario 25 d. kviečiame nominuoti asmenis, kurie parodė ypatingą atsidavimą Lietuvoje skleidžiant ES vertybes, prisidėjo prie didesnio ES valstybių narių piliečių tarpusavio supratimo ir glaudesnės integracijos, gilesnio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje skatinimo, parodė inciatyvą ir išskirtines pastangas skleidžiant vieningos Europos idėjas, įgyvendino veiklas ar iniciatyvas, skatinančias žaliąją transformaciją, skaitmenizacijos plėtrą bei atsparumo grėsmėms didinimą ar kitokiais būdais prisidėjo prie ES keliamų tikslų įgyvendinimo. Nominavimo anketa ir informacija apie konkursą: www.eml.lt/projektai.