Domantas Katelė. Visuomenės apklausų demokratija

Nors Seimas jau ne vienerius metus siekia išspręsti LGBT asmenų partnerystės klausimą, jis vis dar sklando ore. Kaskart užregistravus įstatymo projektą, kuriuo būtų juridiškai sureglamentuotas tos pačios lyties asmenų santykis, atsiranda politikų, kurie karštligiškai daro viską, kad pataisos nebūtų įgyvendintos kaip argumentą pateikdami visuomenės apklausų rezultatus.

Taip atsitiko ir šįkart. Valdantiesiems didžiąja dalimi susitarus dėl kompromisinio civilinės sąjungos projekto, kuris kiek pagerintų LGBT asmenų teises, bet toli gražu neperžengtų dalies visuomenės nustatytų raudonų linijų, vis tiek atsirado alternatyvus siūlymas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) krikdemiškoji dalis kartu su keliais politikais iš opozicijos užregistravo artimo ryšio įstatymo projektą, kuris esmingai problemos nesprendžia.

Vis dėlto viešojoje erdvėje jis sukuria tam tikrą naratyvą, kuris neva leidžia suprasti, kad civilinės sąjungos projekto teikėjai vėl užsibrėžė suteikti tiek daug teisių kartu gyvenančioms nesusituokusioms poroms, jog reikalinga priimti alternatyvų siūlymą, dėl kurio apibrėžimo esą sutaria didžioji visuomenės dalis.

Tą politikai grindžia visuomenės nuomonių apklausomis, kurios rodo, kad maždaug dvi trečiosios Lietuvos gyventojų nepritaria LGBT asmenų partnerystei, naudingai pamiršdami, kad politikai gali ir turi rodyti politinę valią, ir privalo gerinti atskirų visuomenės grupių padėtį šalyje. Ypač kalbant apie LGBT asmenų teisinių santykių reglamentavimą, kuris, akivaizdu, neturi absoliučiai jokios įtakos heteroseksualioms poroms. Ar vis dar lietuviui gerai, kai kaimyno stogas dega?

Nors anksčiau minėti įstatymo projektai vienas kitam dalinai prieštarauja, Seime po pateikimo buvo pritarta jiems abiem. Valdantieji planavo, kad antrasis balsavimas galėtų įvykti dar šią, pavasario, sesiją, tačiau opozicijos atstovams nusprendus blokuoti darbą, šio klausimo svarstymas Teisės ir teisėtvarkos komitete nusikėlė.

Tad kol mes užsisukę tarpusavio rietenose atsargiai kalbame apie elementarių žmogaus teisių suteikimą vienai visuomenės grupei, absoliuti dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių šiuos klausimus yra išsprendę jau seniai. Ir iš to kraunasi dividendus.

LGBT asmenų santykių teisinis reglamentavimas yra vertinamas kaip tam tikras valstybės pagarbos žmogui indikatorius. Tą patvirtina ir „Human Rights Watch“ vykdomasis direktorius Kenneth Roth, kuris teigė, jog LGBT bendruomenės statusas šalyje leidžia įvertinti žmogaus teisių padėtį visuomenėje ir valstybėje plačiąja prasme.

ES nešant aiškią lygiateisiškumo ir pagarbos žmogaus teisių vėliavą, bendrijoje randama ir tokių valstybių, kaip Lietuva, kurioms LGBT asmenų santykių teisinis reglamentavimas tapo didžiausiu XXI amžiaus rebusu, ir tokių, kurios nepriklausomai nuo išorinių faktorių tapo tikrais kelrodžiais.

Viena tokių valstybių – Malta. Turėdama itin katalikišką visuomenę, prie ES 2004 m. prisijungusi Pietų Europos valstybė pastaruosius šešerius metus yra laikoma geriausiai LGBT asmenų santykius reglamentavusia valstybe Europoje. Rainbow Europe indeksas, kuris kalba apie LGBTQ+ asmenų teises valstybėje, rodo vienvaldę Maltos lyderystę.

Dar 2012 metais, remiantis ILGA Europe duomenimis, Malta pagal LGBTQ+ asmenų padėtį valstybėje užėmė paskutinę vietą visoje ES ir gavo 0 taškų iš 30 galimų. Lietuvai tais metais buvo skirti 3 taškai. 2016 metų duomenimis, Malta tapo pirmaujančia valstybe visoje Europos Sąjungoje ir šį statusą išlaiko jau šeštus metus iš eilės.

Tačiau jie taip pat susidūrė su problemomis. Malta, kaip ir Lietuva, yra labai katalikiška valstybė. Pirmosios Konstitucijoje yra įtvirtina ir valstybinė religija, kuri indikuoja valstybės itin glaudų santykį su Katalikų Bažnyčia.

Net 93,9 proc. Maltos gyventojų save identifikuoja kaip Katalikų Bažnyčios narius ir 63,7 proc. gyventojų yra aktyviai praktikuojantys katalikai. Tad XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje Maltos politikams pradėjus tvarkyti likusias spragas, kurios lėmė, kad LGBT asmenų santykiai nėra tinkamai teisiškai reglamentuoti, savo žodį tarė ir vietos Katalikų Bažnyčia, kurios autoritetas šalyje yra milžiniškas.

Nepaisant valstybės viduje vykstančių kovų, Malta per penkerius metus iš esmės reformavo savo politiką LGBT asmenų atžvilgiu ir šioje srityje tapo ES lydere.

2011 metais Malta tapo paskutine ES valstybe įteisinusia skyrybas. 2014 m. buvo priimtas partnerystės įstatymas, 2017 m. įteisintos vienos lyties asmenų santuokos, o 2018 m. pakeistas dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Nepaisant gausios Katalikų Bažnyčios atstovų kritikos, visiems paminėtiems klausimams buvo pritarta, o Malta tapo šalimi, į kurią galima lygiuotis.

Šios istorijos moralas yra paprastas – politika valstybėje privalo būti vedina politine valia. Daliai visuomenės aktualūs klausimai, kurie niekaip nedaro įtakos kitiems, turi būti sprendžiami parlamentarų rankomis. Ir po daugiau negu 30 nepriklausomybės metų turime pagaliau atsisakyti visuomenės apklausų demokratijos.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Europiečių judėjimu (asociacija „European Movement Lithuania“). Daugiau informacijos: www.eml.lt.