Žygimantas Zabieta. Varlės šuolis: galimybės inovacijų Lietuvai
Žygimantas Zabieta, inovacijų ekspertas
Ekonomikoje egzistuoja terminas „varlės šuolis“. Kol vienos šalys auga iš lėto ir nuosekliai, kitos, staiga į ekonomikos augimo lenktynes patekusios labiau atsilikusios šalys, sugeba ilgus procesus peršokti it varlės. Šiuo metu Lietuva yra tame šuolyje. Nuo mūsų pačių labiausiai ir priklauso, kada šiuo šuoliu pavysime Europos Sąjungos vidurkį.
Net jei gyvenant Lietuvoje ir skaitant straipsnių komentarus socialiniuose tinkluose atrodo, kad mes, kaip buvome 2004 metais stojant į Europos Sąjungą, taip ir likome toli nuo Europos, iš tiesų taip nėra. Tiems, kurie mėgsta skaičius, paminėsiu, kad stojant į Europos Sąjungą, šalies Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siekė vos 48 proc., o 2019 metais pasiekė 82 proc., ir tam prireikė vos 15 metų.
Per tą laikotarpį nuo apdirbamosios pramonės ir žemą pridėtinę vertę kuriančios valstybės pasukome finansinių ir IT paslaugų eksporto keliu. Privatus sektorius sparčiai skaitmenizavosi, persiorientavome iš Rytų į Vakarus, pradėjome investuoti į naująsias technologijas ir tai atsipirko. Kadaise Vakaruose pasigirti galėjome tik lazeriais ir Saboniu, o dabar turime tikrą milijardo vertės vienaragį „Vinted“, turintį 25 milijonus registruotų klientų visoje Europoje, bei daugiau nei 1200 darbuotojų turinčią „Tesonet“ kompaniją, prekiaujančią viena populiariausių pasaulyje privačių interneto tinklų prieigų „NordVPN“. Mes jau seniai nesame „maža agrarinė valstybė“.
Šiuo metu konkuruojame nebe su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, ar Rytų Europos bloku, o vis dažniau metame iššūkį Vakarų Europos valstybėmis. Pagal sąlygas verslui esame esame 11-ti pasaulyje. Pasaulio banko „Doing Business“ indekse Estija atsilieka nuo Lietuvos septyniomis vietomis, Vokietija – per vienuolika, o Izraelį, Lenkiją ar Italiją lenkiame daugiau nei per 20 vietų. Pagal Legatum instituto Gerovės reitingą (Prosperity Index) esame 33-ti pasaulyje. Egzistuoja krūva ir kitų reitingų, rodančių mūsų konkurencingumą, įskaitant greičiausią viešą bevielį ryšį pasaulyje.
Žygimantas Zabieta / Asmeninio archyvo nuotr.
Dalį šių laimėjimų lėmė dosnūs Europos Sąjungos fondai ar priemonės siekiant konvergencijų kriterijų įgyvendinimo, kitus – griežta fiskalinė drausmė įvesta 2009-ais metais, trečius – sėkmingas valstybinių institucijų, tokių kaip „Investuok Lietuvoje“, darbas. Vis dėlto, svarbiausias šių laimėjimų elementas yra patys žmonės – jų kūrybiškumas, aukšta darbo etika, sugebėjimas prisitaikyti bei motyvacija. Be šių savybių Lietuvoje įkūrę įmones ar su lietuviais dirbantys užsieniečiai taip pat pabrėžia lietuvių imlumą inovacijomis. Būtent imlumas inovacijoms yra viena iš pagrindinių dviejų sąlygų, padedančių šalims atlikti „varlės šuolį“.
Antra svarbi sąlyga šuoliui – procesai, kuriuos šalis gali tiesiog praleisti. Geriausiai Lietuvoje šią sąlygą iliustruoja finansų ir telekomunikacijų sektorių patirtis. Vakarų šalyse esančios gilios bankinės tradicijos pripratino žmones prie čekių knygelių, ar finansinių procedūrų atlikimo paprastuoju paštu, ar būtinai nueinant į banką.
Svarbiausias šių laimėjimų elementas yra patys žmonės – jų kūrybiškumas, aukšta darbo etika, sugebėjimas prisitaikyti bei motyvacija. Be šių savybių Lietuvoje įkūrę įmones ar su lietuviais dirbantys užsieniečiai taip pat pabrėžia lietuvių imlumą inovacijomis.
Lietuvos bankinis sektorius pradėjo formuotis tuo metu, kai pasaulyje pradėjo plisti mokėjimo kortelės. Todėl lietuviai lengvai „prašoko“ kitus, vakaruose buvusius bankinės kultūros procesus, ir gan greit priprato prie tuomet pasaulinės inovacijos. Panaši istorija ir su telekomunikacijomis. Mes nepaveldėjome infrastruktūros išplėtotos kaip Vakaruose, taigi tiesdami naują, galėjome iškart diegti inovatyviausius sprendimus rinkoje. Tai lėmė šviesolaidžio paplitimą visoje šalyje, greičiausią viešą bevielį ryšį bei pirmaujančias pozicijas 4G technologijose.
Mūsų privalumas yra tas, kad esame nedidelė valstybė, kuri gerovę kurti pradėjo sąlyginai neseniai. Todėl galime mokytis iš kitų ir juos aplenkti. Graikija nesugebėjo užtikrinti viešųjų finansų drausmės ir pernelyg ilgai gyveno iš skolų. Prieš dešimtmetį priimtų sprendimų dėka Graikiją mes sugebėjome aplenkti. Prancūzijoje iki šiol didelės dalies vairuotojų pažymėjimai yra popierinės knygelės be nuotraukos. Kai Lietuvoje daugėja prekybos vietų su užrašu „tik kortele“, Vokietijoje vis dar gausu vietų su užrašais „tik grynaisais“.
Dabar, pandemijos akivaizdoje, yra pats geriausias laikas pasimokyti iš kitų klaidų. Dabar galime apsispręsti, kaip atrodys gyvenimas po pandemijos pabaigos. Dabar kaip niekada lengvai galime atsisakyti blogų ar atgyvenusių praktikų, atsisakyti krypčių, kurios Vakaruose jau nepasiteisino. Pasaulio ekonomikos forumo vadovas, profesorius Klausas Schwabas šį momentą pavadina „Didžiuoju perkrovimu“ („The Great Reset“).
Neseniai išleistoje to paties pavadinimo knygoje profesorius teigia, kad pandemijai sugriovus ekonominį status quo, senos tvarkos pokyčius riboti gali nebent mūsų vaizduotė. Po pandemijos sukelto perkrovimo, galime sukurti labiau krizėms atsparią valstybę, varomą skaitmeninės ir švariosios technologijos, kurioje sprendimai priimami remiantis duomenimis ir mokslu, o galimybės užtikrinamos kiekvienam.
Lietuvai nebus sudėtinga atlikti šuolio energetikos sektoriuje. Nuo pat Ignalinos atominės elektrinės uždarymo didžioji dalis elektros poreikio importuojama iš kaimynių. Mes neturime pakankamų energijos gamybos pajėgumų, tačiau antraip nei valstybėms, kurias norime vytis, mums nereikės investuoti milijardų į anglies pramonės uždarymą ar milžiniškų gamtinėmis dujomis ar mazutu varomų elektrinių išardymą. Vietoj to galime investuoti į energetikos inovacijas, kurdami išmanų ir decentralizuotą elektros tinklą, paremtą atsinaujinančių energijos šaltinių ir baterijų bei žaliojo vandenilio technologijų sinergija. Turėtume ne tik statyti naujus vėjų ar saulės parkus, bet turėtume investuoti į baterijų technologijų tyrimus bei pilotinius vandenilio elektrolizės projektus.
Prisitaikydami prie nuotolinio darbo, galime leisti žmonėms iš viso pasaulio tapti skaitmeniniais Lietuvos rezidentais, nuotoliniu būdu steigti čia verslus ir kurti virtualias darbo vietas. Tam būtina palanki mokestinė aplinka, aiškus reguliavimas, lanksti migracijos politika ir skaitmenizuotos valstybės paslaugos. Blokų grandinių technologijos leistų kiekvienam piliečiui skaidriai pasiekti ir valdyti visus savo asmeninius duomenis, apjungtus per dešimtį šiuo metu išsibarsčiusių valstybinių duomenų bazių, įskaitant e-sveikatos ar registrų centro duomenis.
Artimiausią dešimtmetį pasaulis laukia proveržio nuotolinėje mikrochirurgijoje, genų inžinerijoje ir virtualioje medicinos diagnostikoje. Ar gali šis proveržis būti pasiektas Lietuvoje? Gali. Turime ir „genų žirklių“ autorių, profesorių Virginijų Šikšnį, ir pasaulinio lygio biotechnologijų laboratorijas ir talentingą jaunąją kartą – tiek pasaulinio iGEM konkurso laureatus, tiek startuolius, kurių dirbtinio intelekto algoritmai tiksliau nei įgudusio radiologo akis gali aptikti patologijas iš žmogaus organų nuotraukų.
Šiuo metu diegiamos daiktų interneto aplikacijos, apjungiančios dešimtis įvairiausių sensorių, jau dabar leidžia efektyviau tvarkyti mūsų miestus, transporto bei atliekų tvarkymo sistemas. Tačiau tikrasis proveržis įvyks jau netrukus, kai sugebėsime pažaboti kvantinę kompiuteriją ir pradėsime diegti kvantinius sensorius, leisiančius autonominiams automobiliams „matyti iš už kampo“. Ši inovacija leistų gauti ir apdoroti iki šiol sunkiai suvokiamus kiekius duomenų, kuriems bus būtinas 5G tinklas.
Ironiška, bet džiaugdamiesi puikiu 4G ryšiu, nesugebėjome laiku sudaryti tinkamų reguliacinių sąlygų dar naujesnės kartos ryšio technologijų plėtrai ir pradėjome atsilikinėti. Nesugebėjome aiškiai iškomunikuoti visuomenei šios technologijos galimybių bei laiku nepaneigėme socialinėje erdvėje pasklidusių mitų. Ir uždelsus vos porą metų mus lyg varlės peršoks kitos konkuruojančios valstybės, niekada neturėjusios tokio gero 4G ryšio.
Inovacija yra būdas į seną pažiūrėti naujai, sukurti vertę paverčiant idėjas naujais produktais ar naujomis paslaugomis. Šiuo metu yra tinkamiausias metas priimti sprendimus, kad įdiegtos inovacijos ir istorinėje užmarštyje paliktos senosios taršiosios ir neefektyvios praktikos leistų mums pabaigti šuolį pasiekiant tą laukiamą Europos Sąjungos vidurkį.
Straipsnis skirtas Europiečių judėjimo (angl. European Movement Lithuania – EML), kartu su LR užsienio reikalų ministerija ir Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje organizuojamiems Metų Europiečio (-tės) 2021 rinkimams. Iki vasario 25 d. kviečiame nominuoti asmenis, kurie parodė ypatingą atsidavimą Lietuvoje skleidžiant ES vertybes, prisidėjo prie didesnio ES valstybių narių piliečių tarpusavio supratimo ir glaudesnės integracijos, gilesnio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje skatinimo, parodė inciatyvą ir išskirtines pastangas skleidžiant vieningos Europos idėjas, įgyvendino veiklas ar iniciatyvas, skatinančias žaliąją transformaciją, skaitmenizacijos plėtrą bei atsparumo grėsmėms didinimą ar kitokiais būdais prisidėjo prie ES keliamų tikslų įgyvendinimo. Nominavimo anketa ir informacija apie konkursą: www.eml.lt/projektai.
Tekstas publikuotas LRT.lt portale